Tik Tau

Prisimenu tave, –

Kaipgi galiu pamiršti,

Kada žiūrėjome abi

Į ežero bangas,

Tenai ir gulbės irstėsi...

Nuo kalno – visas plotas,

Kaip delne,

Kiekviena raukšlė matosi,

Panyra kiras ir neša vaikams

Žuvelę spurdančią,

Palesina...

Prisimeni, kaip skynėme

Geltonas ramunes,

Jos auga tik ant žvyro,

Jis toks švarus,

Kaip ir vanduo,

Toks žvilgantis ir tyras...

Oi, nesidrovėk manęs,

Ateik, prisėsk,

Prakalbinsime skambią

Žodžio lyrą...