Metai
keliauja,
Dienos
bėga,
Sekundės
verčiasi per galvą, –
Vis
paskuba, šokte...
Atsigręžiu
į būtį,
Suūkiu
kaip drevėje pelėda,
Ir
padedu ant kelių
Sugrubusias
rankas...
Ne,
ne prieš bėdą,
Tik
saugau vaikučius tupėdama,
Šaukiu
vis prie savęs...
Tik
jaunos bijo
Šito
garso, gėdijasi,
Nors
visos laukia to paties –
Naujųjų
ir naujos šeimos,
Gražios
vilties.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą