Kol
nemačiau dar savo akimis,
Nepabraidžiau
tavo pakrante,
Nesušilau
prie židinio tavo namų,
Tol
negaliu sakyti:
„Pamilau tą šalį,“
Kur
suradai ir prieglobstį,
Gal
netgi savo laimę...
Brendu
per sniegą
Į
Šeškinės kalvą,
Kopiu
į Gedimino kalną,
Kad
pamatyčiau iš aukščiau,
Kur
tavo Airija...
Siunčiu
ir Nerimi
Linkėjimų
laivelį,
Tegu
nuplaukia, grįžęs pasakys,
Koks
gi tenai gyvenimas...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą