Gyvenimas
– tai priemiesčio stotelė,
Kur
neilgam sustoja traukiniai,
Čia
nepakeičia vėžių,
Tik
vienus išlaipina,
O
kitus įleidžia,
Dar
švilpuku konduktorius
Patikrina,
Ar
viskas čia gerai...
Mano
pirma tokia stotelė
Buvo
Adomavos dvaras,
Kurį
nušlavė karas,
Po to
ir Strėlupys skalavo,
Siauruko
garsas girdisi
Sapne
dažnai....
Rubikiai...buvo
Anykščiai.
Koks
šauksmas atnešė į Vilnių?
Kas
bėgius sukeitė?
Oi,
sunkus klausimas,
Tarsi
galvosūkis,
Nesprendžiamas
lengvai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą