Kažkas netgi ir žiemą
Aria, sėja,
Suklumpa paskui žagrę
Žmonės eidami,
Paskui vėl atsitiesia,
Į žemę pažiūrėję,-
Kokia jinai kantri.
Kiekvieną vagą atkartoja,
Kad žemė būtų jau puri,
Tada pasės ir grūdą,
Išlaikytą žiemą
Ir sulaukusį rytojaus,
Kad neštų į aruodą
Gerumą savo kryptimi.
Tiktai į vagą, tik pirmyn...
Išsiskleidė pušies kankorėžis -
Pribirs net ir ant sniego,
Sėklų daug pribirs...
Išdygs, žinau, išdygs.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą