Dabar prisėskime,-
Taip bus ramiau kalbėtis,-
Papasakosiu, ką mačiau.
Buvau draugų būry,
Kur taip gražu šnekėtis
Ir nuomonių tiek daug,
Kad negali ir patikėti,
Kokia plati širdis žmogaus.
O pasirodo, kad gyvenimas -
Kaip kiauras rėtis,
Kuo dar į jį pili daugiau,
Daugiau išbyra,-
Imi eidamas jau sėti,
O jis dar tuščias, pagaliau...
Ranka laikai iš apačios,
Bet jis didžiulis-neaprėpsi
Ir byra pro pirštus tiek daug,
Kad neužteks ir visų metų,
O tas pavasaris toks trumpas,
Reiks dar užakėti,
Bet ką akėsi nepasėjęs,
Jeigu vis kiauras tavo rėtis...
Bet pats gal nematei,
Kiek išbyrėjo daug...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą