Žiedų pilna vaza,
Ant stalo pamerkta,
Iš tavo rankų,
Su meile priskinta...
Tiktai neklausk,
Kiek liko jų,-
Nesuskaičiuosi ir akių,
Žiedelių nepražydusių.
Priklaupk prie vandenų -
Vis plaukiančių, tyrų,-
Iš kur tiek tų giesmių,
Pavasario sulaukusių,
Pragydusių...
Neklausinėju.
Tikri jausmai visų,-
Kaip suokalbis gėlių,-
Pražysta po langais -
Visų, visų, visų...
Tada, kada myliu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą