Dažnai nutrūksta
Muzikantui stygos,-
Kaip netgi žmogui
Kiekvienam jautriam,
Kada iš tėviškės išvyksta...
Nebeparneš iš miško
Senolė spanguolių rūgščių -
Skaniausių uogų
Jau nubėgančio rudens.
Ir dar viena nutrūksta,
Kai iš namų vaikai išeina
Ir nedažnai sutinka tėvą,
Sugrįžusį su gitara,
Jų vis kiti keliai
Kaip ir gitaros stygos
Ir skamba atskirai
Jau kiekvienam.
Oi, daugel kartų trūkinės
Gitaros stygos
Ir balsas suvirpės
Dar ne vienam...
Bet muzika pasklis
Po Aukštaitiją
Ir dar toliau, toliau...
Gyvens.
Kazimieras Jakutis
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą