Ko jis toksai nuliūdęs,
Ko taip lėtai vis plaukia
Į vakarą per naktį juodą.
Ant balto debesėlio spindi
Tik mažas skritulėlis,
O žemės nesušildo
Jo vienišas veidelis.
Vaikai dažnai nemato,
Kada ateina Senis
Ir atneša po skvernu
Jiems kiškio dovanėlę.
Jeigu šviesos užtektų,
Visi tada matytų,
Jei kaip saulutė degtų
Ir paslaptį laikytų.
Bet kaip žėrėtų akys,
Kalėdiniai žaisliukai -
Skambėtų ir kalbėtų,
Dainuotų giesmę gražią
Dar gulinčiam ant kelių,
Užgimusiam per Kūčias.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą