Aš ieškojau Tavęs, mano Drauge,
Tolimos man šalies praeity,
Kur varpeliai garsiau vis suskamba
Ir skarelių šimtai-tai viltis.
Kiekviena išsipildžius svajonė -
Šiandienos, rytdienos ateitis;
Man nereikia skambių Tavo žodžių
Aš jaučiu juos visa širdimi.
Visada pajuntu tavo gėlą,
Dėl kitų savo Žodį turi,
Kas sujungtų upes ir jų srovę,
Jei žmogaus nebeplaktų širdis.
Kur kalnai, grynas smėlis, šventovės,
Vienuolynai raudom išgrįsti -
Tai pasaulio viltis juose stovi
Basom kojom, rausvam liūdesy.
2011 m. lapkričio 5 d., šeštadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
2 komentarai:
Dekoju Onute uz nuostabias eiles......
Rašau, ką jaučiu.
Rašyti komentarą