Vėl krūpteliu- ne žadintuvas,
Ne griaustinis už langų,-
Seniai jau vasara už nugaros
Tarsi mėnulio pjautuvas
Ar dalgis praeitos kartos,
Kuris rūdija vis ant balkio...
O tėtis sakė, kad prireiks,-
Teisingai tada sakė.
Kasdien vakarė spindi -
Tai viena aiškiaregė,
Kuri vis šaukia, o sako,
Kad jinai tik meilės vaikas.
Prausiuosi, pažarstau akmenėlius,
Kurių prisirinkau -
Kodėl tiek daug jų,
Kodėl ėjau ir dar neišbarsčiau?
Kad nebildėtų ratai...
Nekrūptelėčiau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą