Aš vėl kreipiuosi į tave,
Geltasis mano berže,
Iš kur tas ilgesys
Ateina pas mane,
Kodėl mane užbūrė
Tavo baltas veidas
Ir balsas iš toli, slapčia?
Ir kaip tada mes būname
Malonūs, švelnūs,
Kai meilė užsuka tarsi audra...
Bet debesys ilgai neužsilaiko -
Nulyja, lieka tik rasa.
Ir man jau ašarų ne gaila,
Nes liko ir sekundė atrasta,
Ir pasakytas žodis“meilė“,
Kuris aplankė ir mane.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą