Mažylių paslaptis- kada iš tokio mažo ,
Nerūpestingai vasarą išleidusio kelis lapus ,
Per žiemą po sniegu slėpynės laukia,
Kad bėgdamas per mišką briedis arba stirna
Jo nenugnybtų dideliu pirštu-nagu.
Užaugęs visą dangų dengia...
Tik rudenį ,kai numeta lapus ,
Galingos šakos pasirengia
Prieš žiemos vėją atsispirti-
Kamienas šalčiui atsparus
O iš aukštai gal nebemato ,
Tarp lapų patalo
Koksai gyvenimas gražus.
Ant seno kelmo ne kiekvienas
Suranda vietą ir draugus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą