Širšynas

Žmonių pasaulis primena
Lyg vapsvų lizdą ,
Kur nepakenčia svetimų
Ir agresyviai puola ,
Jei kas nors pabando
Iš pašalies net prisiartinti
Prie turtų užgrobtų...
Kitiems ir to dar neužtenka-
Prie aukso -ir garbė ,
Kurios nevengia ,
Turtuolis, vargšas
Ar abu kartu.
Tik ,kas -Jupiteriui ,
Netinka Jaučiui ...
Ir liejasi apgaulė ,
Ko nepasiekia atviru būdu.
Užkėlę galvas į medžius
Paieško bičių.
Oi!Koks medus
Visiems saldus ...
Tiktai jos saugo savo gera -
O čia praverčia
Smurtas brutalus.
Dažnai paliekame prie širšių lizdo ,
Apkandžioti ir neverti
Tiek nevaisingų pastangų...
Nepasimokėm nieko -
Raganų,velnių vis ieškom ,
Nors ir vadinsimės
Žmogaus vardu.
2008