Riešutai

Kaip džiaugsmo ašaras
Rieškutėmis švelniai
Lazdyno riešutus pasėmiau-
Prieš saulę žvilga lyg rasos lašai...
Aukštyn į medžio šakeles ,
Palikusias visai be lapų ,
Žvilgsnį ir rankas pakėliau ,
Iš kur nukrito rusvi riešutai.
O po medeliais taip mažai išdygo-
Gal voveraitės nešėsi žiemai maišais ,
Bet drevėse pašniukštinėję kėkštai
Ir kiti vagiliai -nusiminę ,
Kad pririnkta labai mažai.
Bet iš plačių šaknų lazdynai kėlė
Naujus daigus prie brolių,seserų ,
Jų krūmai ,miško aikšteles
Ir proskynas užėmę ,
Man šypsosi , pasiūlo riešutų

Visai dykai...
2008