Apgaulės,smurto ir gudrių kalbų ,
Kai purvą dengia užmarštis
Tarsi nukritę lapai ,
Po daugel metų supranti ,
Bet nieko keisti negali...
Dažnai,kai vienas kito nepažįsti ,Apakina vien tai,ką pamatai.
Atrodo,kad pasaulio centras-
Akyse saulėtekis pražysta ,
Nes vien tik nori jį matyti ...ir matai.
Bet kaip gyventum be saviapgaulės ,Jei būtų žinomi visi vardai.
Iš anksto blanktų visos žemės spalvos ,
Jei netikėtum pažadais pigiais.
Kai laikas pasuka pirmyn
Mažytį pažinimo ratą ,
Tarsi iš miego prabundi.
Nereikia kaltinti,kad laiku nesupratom ,
Jeigu pats nori būti
Dar saldžiame iliuzijų glėby...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą