Tik nepaleisk manęs
Iš savo dangaus delno ,
Nes iš aukštai geriau matau ,
Kaip žemę debesėliai dengia ,
O jausmų jūroje
Tik tavo širdies ritmą pajutau.
Kas sielą į padanges kelia-
Tiktai saulutės trykštanti jėga...
Nenoriu likti be vilties ,
Pakelėje su gluosniais vėjui lenktis ,
Kai rudenį šviesos išalkę
Ilgi šešėliai bėga pro mane.
Jei nebeliks juodų dėmių prie tako ,
Paglostysiu purias pusnis...
Dabar tik nepaleisk
Iš šilto savo delno -
Rudens saulutė man esi ,
Kol širdyje kūrenasi ugnis.
2008
2008 m. lapkričio 6 d., ketvirtadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą