Užtvankos

Iš žemės vidurių
Vanduo net akmenis iškėlė ,
Prie upeliukų duburių
Suverstos sąnašos sužėlė.
Kur medžiai šimtmečiais žaliuos ,
Senieji, lūžtantys kelius užtvėrė...
Pavasarį srovė puotaus
Ankstesnę vagą keisti ėmus.
Kai naują taką prasigrauš ,
Nutils vanduo anksčiau gurgėjęs ,
Akmuo greit samanom apaugs ,
Vėl žemė jį kaip kūdikį priglaus ,
Nes galingesnės jo,ne vandens jėgos.
O laikas iškelia dažnai
Gyvenimo šviesaus didybę-
Po daugel metų žmonės susiglaus ,
Negali būti amžinos kautynės.