Net rąstas ant bangos nestovi-
Išplukdo vandenys į pakraščius ,
Pasmerkia laukti ten atoslūgio ,
Kai vėl nuneš kažkur tolyn ,
O bangos visada vis bėga bėga...
Gyvenimas lyg vandenynas
Nešasi ir mus pirmyn.
Nesirenka,kas keliasi ar krinta ,
Nušluoja lyg šapus audra.
Ar atlaikysiu ją -
Gal įsikibusi į ąžuolą pakrantėj
Pasitikėsiu jo jėga...
2008
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą