Akmens ir klevo ta pati vieta-
Upelio girdoma pakrantė.
O iš dangaus saulės šviesa
Nereikalinga akmeniui-
Jis būna čia seniai...neauga.
Kai medis numeta lapus ,
Į rudenį juos plukdo vandenys -
Tai budintis šios žemės laikas.
Ir akmenys skaičiuodami metus
Dugne,kad nepaslystų,vienas kitą laiko.
O su ledais pašoka lengvesni
Ir kaip lapus srovė juos draiko...
Jų kelio naštą gal prisiima kiti
Ir ant pečių akis į akį- taip su būtimi
Lyg svarstykles lemties
Juos keldami ilgam išlaiko.
2008
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą