Praeidama vis akmenis paglostau ,
Skaičiuoju randus jų gilius ,
Kas juos diržais plačiais
Lyg į nelaisvę paimtus apjuosę
Atplukdė į pakrantes ,
Kur vilnija ežerai...
Prie jų sustojo lyg verpetai amžiai
Ir pasakoja,kas paklausia ,
Kaip į praeitį keliauja
Lyg dvikova tamsos ir saulės-
Kaip mano mintyse
Piktieji demonai ir gėrio spinduliai.
Kol mano rankos liečia
Akmenį lyg draugą ,
Jaučiuosi išmesta
Vaiskios bangos į krantą
Ir įsikirtusi tarsi akmuo
Į žemę taip tvirtai ,giliai.
2008
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą