Šešėliai-saulės kūdikiai.
Prie medžių šypsos saulė -
Kamienais bėga iš paskos
Juoda lyg nebūtis grėsmė.
Net mėlynas dangus
Ir vėjo gūsis nenuplauna-
Į kelią lydi jie abu ,
Kaip visko pasekmė...
Nėra prasmės prašyti saulę ,
Kad kiltų virš galvos ,
Kur driekiasi erdvė.
Tada nejustum gal pilnatvės -
Žemės druskos reikia ,
Kad kreivam veidrody
Matytum kitą ...ir save.
2008
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą