Seni kelmai naują gyvybę kelia-O!Kaip žalia- samanų šimtai.
Nukritę lapai-ne pavasarį žiedeliai ,
Tik atsispindi tarsi saulės palikti
Geltoni žemei spinduliai...
Mėlynių lankstūs ir žali stiebeliai
Miegodami net po sniegu
Pasiruošė spurgeliuose išsaugoti rytojų ,
Kad tik naujiems lapeliams
Būtų lemta išsiskleist ...
Po eglute reikia paslėpti uogą ,
Subręstančią tik rudenį ,
Kad dangumi lūpas dažytų ,
Kad jų saldusis skonis
Kutentų gomurį labai ilgai...
Taip norisi sutikti dieną vakarykštę ,
Nors prie kirtimų-namo pamatų ,
Kad palydėtų į kelionę saulės blyksnis -
Kiti ateitų mums išėjus
Mėlynių skintis prie kelmų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą