Namo pareiname-prie vartų
Savi-šunelis ir katė...
Taip džiaugiasi tave pamatę-
Tai daug daugiau nei kaulas ,
Sriubos šaukštas
Ir minkštas guolis prie kėdės...
Gal nuo glamonių esame atpratę
Ir gero žodžio jau kita prasmė ,
Bet liūdime,jei esame pripratę
Švelniu žvilgsniu už durų
Laukt ar palydėt...
Ir nesvarbu,kiek tave myli ,
Svarbiau- kažką pačiam mylėt.
Gal tam ir esame užgimę ,
Kad ,nuolat sielą
Meilei atiduodant ,
Pačiam į dangų pakylėt.
2008
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą