Aplinkui visada gyvybė ir viltis maža rusena ,Kad nesibaigia rudenį žiedų ir vasaros kalba ,
Nes miško vidury pražydo pataisai iš naujo-
Geltonos ir subrendusios dulkelės ,
O sėklas kur pasės, kada?
Kukurdvelkių piestelės išsižiojo-Kaip šypsosi ir šaukia:,,Nepraeik!"
Paliesk ranka,blogiausia-koja ,
Pasklis po mišką sėklos-jų vaikai.
Kiti senokai pasisėjo , samanų kuokelėsPasnaudę kiek pavasario sulauks ,
Jei žemė priima,mums vietą duoda-
Vėl virstame kukurdvelkiais mažais.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą