Nepagailėjo

Draugų būry gyventi gera ,
Kai laido sąmojus,juokus...
Pamato,kaip vieni kitus praaugo ,
Iš aukšto kartais mato žioplesnius.
Dažnokai siaučia audros,vėjas
Išblaško net gerus draugus ,
O virsdami kitų nepagailėjo-
Nepasidžiaugsi styrančiu stuobriu...