Seniai nulūžusių
Net paukščiai nebelanko ...
Tiktai po lapais supasi lizdai ,
O ant stuobrių tik vanagai
Atsitupia ir apsižvalgo-
Nuo jų pakilti skrydžiui lengva ,
Juk platūs ir galingi jų sparnai.
Bet medžiai puošiasi,augina
Ir ant žaizdotų,nukirstų-
Po eglių užsklandom užgimę
Kerpių kepurės džiaugiasi nauju būstu.
Kažkuo man artimi senieji medžiai ,
Seniai nereikalingi,pamiršti ,
Todėl su nerimu po mišką vaikštau ,
Gėriuosi kerpių būtimi...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą