Vaizduotei gero stogo ,
O mišką apžiūrėjus nustembu ,
Kaip paprasta gyvenime ,
Nors minutėlei susirasti grožį .
Kada aplink apsidairau-
Čia pasislėpęs tarp lapų rudų
Sau žalumą suranda
Net ir nevadinamas grybu...
Bijau užminti šaką sausą ,
Kad šio stebuklo
Nenulaužtų ,
Ir tolyn einu
Rami ...
Jeigu net šie mažieji randa stogą ,
Tai skųstis likimu
Nebegali.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą