Prie Miežintos

Dvi mėlynos akelės atsivėrė ,
Kai paupiu rasas braidžiau.
Pastojo šiekštai kelią
Ir fantazijai vartus atvėrė-
Po kojom nuostabią legendą pamačiau.

.

Seniai seniai grybauti mergina išėjo ,
Supynusi kasas į dvi,gražiai ,
Krepšelin prisiskynė obuolėlių ,
Jeigu užtruktų po beržais ilgai...
Pro Miežintą takelis vedė
Prie uosio atsisėdo ...nelauktai-
Gal pačios merkėsi akelės?
.

Šalia stovėjo karžygys ,
Prie žirgo vario kilpinėliai
Blizgėjo saulėje rausvai.
Nežymiai kilsterėjo kepurėlę ,
O akys ,rodos,žvelgė iš aukštai...
Ne kiekvienos mergelės
Širdis -šaltas akmenėlis...
Dienų dienas svajojo apie jį karštai.
Ji baltą ranką ištiesė-pasiūlė obuolių ,
Kuriuos nukrėtęs buvo vėjas ,
Medžių viršūnėse sušvilpęs
Ir debesų tarpekliais nuskubėjo.

O!Kodėl sapnuota taip trumpai ...
Nukritusios po kojom ašarėlės
Atvėrė dvi skaisčias akis-
Jose spindėjo šaltinėliai.
Ir sausą vasarą ten geria
Niekam nematomas eiklus
Jau pabalnotas karui žirgas ,
Gal gyvas ir nesusapnuotas
Stovi ,kažko dar laukia karžygys...
2008
.