Kad taip pabūčiau

Po lapų uždanga užsistovėjau-
Kaip balta gulbė žodžio nesakiau
Ir nepaklausė netgi vėjas ,
Ką aš vienatvėje mąstau.
Voratinkliai ant veido limpa ,
O akys žvelgia kuo toliau ,
Kad taip ant jo pabūčiau ,
Nors trumpam- priklaupus ,
Pakibusiu rasos lašu...
Ir kam tokia ilga naktis bemiegė?
Gal ,kad pabusčiau spinduliu mažu .
Ant veido jau šešėliai nusidriekia-
Voratinklis su rasos lašeliu.
2008