Ir medžiai,ir vanduo,ir aš
Kažkuo labai panašūs.
Net smėlis ,girgždantis
Po kojomis dažnai ,
Ir šiugždantys prie medžių lapai -
Pavirstame žeme
Ir pasiliekame
Čia ošti amžinai...
Ne visada tuo galime tikėti ,
Po mūsų,rodos,atmintis ateis-
Į medžių,rasos lašo sapną ,
Gal įsiliesiu ,nors žvilgsniu ,
Kai mano saulė nusileis.
2008 m. lapkričio 18 d., antradienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą