Labai bijausi šalčio ,
Kai be sniego žemės
Sustingsta nugara juoda
Ir laukiu,kada snaigės ,
Iš dangaus pabirusios ,
Pasieks ir baltas kelias
Nuo pat širdies
Į mylinčias akis nuves.
Kai šiltas žvilgsnis
Tikslo nepasiekia ,
Pabyra sunkūs nevilties lašai -
Į šaltį atsitrenkę krenta
Ir snaigele palieka...
O gaila,kad tu jų nepamatei...
2008
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą