Žemė – stebuklų planeta, –
Iš grūdo daigas kyla,
Šaknis įleidžia
Ir į dangų stiebiasi
Nauja gyvybė...
Mūsų siela – amžina,
Nepamatuojama ir amžinybė,
Kas dieną mokomės
Pažinti nauja ir atskirti,
Kas netikra ir netinka
Svajonėse ir realybėje.
Žemės vandenynai – nepamatuota giluma, –
Kiek ten – naujos gyvybės,
Kuri išliktų ir po kataklizmų...
Atgimtume galbūt kitokie,
O sieloje – atsparesni,
Ar atsineštume su savimi
Silpnybes…
Žemė – stebuklų planeta,
Žaliuojanti, vilnijanti,
Vis rašoma knyga,
Prie vienos raidės glaudžiant kitą
Skambant sielos stygai…
Kas visa tai sukūrė,
Turėjo aiškų tikslą,
Kad žemė danguje išliktų.
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą