Užsitęsė vasaros kaitra,
Vėjas obuolius nurinko
Ir vėl pražysta obelis, –
Ne, ne visa – tiktai šaka,
Į saulę atsigręžusi,
Palinko…
Nemegs antrieji vaisiai,
Pati lapus numes
Ir atsistos visai plika,
Lyg ką tik iš vandens
Balta puta aplipusi
Mergaitė…
Nušvitusi prie kelio
Kuplioji liepa,
Karoliais apsikarsčiusi,
Lapelių pakraščiai –
Gelta medaus spalva,
Bičių aplaipioti,
Žėruoja saulėje
Iš arti – susitraukę…
Vijokliai pasilipo lig viršūnės
Ir aplinkui žvalgosi,
Nuraudo pamatę
Nueinančią vakarop miegoti
Skaisčią saulę...
Ko tu neini man iš paskos?
Taip gera būtų
Pamatyt drauge
Mažą stebuklą atsinaujinantį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą