Rytas švito nuostabus,
Pasipustėme padus – prisirinkome grūdų,
Plunksnos ir vaikams užaugo,
Pusryčiams tereikia raugo.
Kepsim blynelius iš smilgų, –
Dviejų akmenų – sutrinti,
Nusijoti – kiauro rėčio,
Pasikviesim draugėn tėtį.
Kas sijoja, kiti mala,
Vandens nulekiam į balą, –
Kiauras rėtis gi pravers,
O mama su juo pasems.
Kol atskridome į trobą,
Lašt ir lašt ir lašas sprogo,
Nebeliko miltams skiesti,
Košę teko lašu lieti.
Valgom košę grynos smilgos,
Nuo sprangumo akys mirga,
Liesi likom – nepriaugom,
Nes pamiršom dėti raugo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą