Pavirsta žodis medžio lapeliu,
Papūstas vėjo skrenda,
Beldžiasi į širdis,
Prašosi ir pro duris:
„ Įleiskite, nejau negirdite?’’
Pavirsta žodis ir gėle,
Graži spalva širdis ištirpdo,
Atsiveria langai ir akyse,
Tarsi saulutė šildo.
Paskendo žodis ežero dugne,
Auksine žuvele pavirto,
Išpildė prašantį vandens,
Lašeliu gerumo lelijas pagirdė,
Išsiskleidė…
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą