2020 m. spalio 24 d., šeštadienis

Po lapais – gyventojai

 




Nepaprasta, kai lapai krenta, –

Jie atgyveno savo namuose

Ir išeina švęsti,

Palieka tėvą, motiną,

Nusprendę žemėje savaip gyventi;

Neišbandysi niekada savęs,

Jei iš trobos kojos nekelsi…

Pasiekė žemę – šlapia,

Iš viršaus merkia lietus,

Priplos – nepasikelsi,

O saulei gaila kiekvieno

Žemės naujakurio, –

Žaliavo miškas,

Čiauškėjo giesmę paukščiai,

Slėpėsi boružėlė po lapu,

Ilsėjosi skruzdėlė pusiaukelėje...

Tiek prikrito lapų,

Po kojomis čiužėjo – užmyniau,

Neišsaugojau

Nė lapo, nė skruzdės,

Nei kito gyvio mažo.



Komentarų nėra: