2020 m. spalio 23 d., penktadienis

Virpėjimas


 


Gyvybės pamatas – judesys,

Galaktikų ir žemėje, –

Vėjas virpina lapus

Ir tiktina, kiek jie atsparūs,

Kaip laiko šaknys…

Virpėjimas sklinda per širdį,

Klausaisi ir jauti,

Iš kur stiprybę semiamės, –

Stovėdami sustingtume,

Džiugu, kad kažkas jaudina,

Nors palengva šiurena…

Bijaisi judesių staigių,

Viesulo prasiaučiančio,

Retinančio girias,

Virpėjimu džiaugiesi,

Lyg šoktum lėtą valsą…

Virpėjimas – jaudulys,

Kai žiūri į lapus,

Kaip vienas, paskui kitas krenta...

Galbūt šis šokis – tango?


Komentarų nėra: