Gėlių kalba – be žodžių,
O akys mato
Ir jausmus išduoda,
Kas gera, linksma
Ir kada krenta rasa,
Jeigu nusvyra žiedas –
Pabaiga…
Pasikalbėkime apie gėles,
Pavasarį tik žydinčias,
Mėlynąsias žibutes,
Tik pasakoje randamas
Per Kalėdas...
Niekas nepatikės,
Kad suradau tave,
Pražydusią sniege,
Mėlynakę jauną,
Užsisvajojusią, sapne...
Pasikalbėkime apie gėles,
Per visą vasarą
Keičiančias spalvas,
Vadinamas gyvenimu, –
Nuo žalsvos – į baltą,
Rausvais veidais mergaitę
Ir violetiniais prie kapo –
Per šalnas…
Pasikalbėkime su gėlėmis,
Ko liūdime ar džiaugiamės,
Supras.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą