Diena pavirsta vakaru,
Naktis rytu nušvinta,
Nesistebiu kaita –
Tai mano laikas.
Nustebčiau gal šiandieną,
Jeigu būtų atvirkščiai,
Basa bėgiočiau
Po vaikystės lauką,
Tūptų ant delnų
Margi drugiai,
Prabiltų iš dangaus tėvai,
Pasektų pasaką
Apie miegančią ilgai
Nepabučiuotą piemenėlio
Gražuolę karalaitę…
Vaikystė tapo jaunyste –
Tekėti laikas,
Meilė pražydo akyse,
Nebetelpa slėpta širdy, –
Pažadino dienas užgimęs
Meilės vaisius...
Senokai pastebiu – nusistebiu,
Kad grįžo pasaka –
Karaliene tapau,
Apsisuko laikas,
Vakaras – ilgesnis,
Rytais anksčiau vis prabundu,
Kuriu vaikystės pasaką, –
Turiu sveikatos vaistą –
Rudeninės rožės kvepia,
Prasmingas tapo laikas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą