Nesėsk ant suolo
Po rudens klevu,
Kai lyja – šlapia,
Nors labai gražu, –
Prilipę laukia
Lapai…
Nesėsk ant suolo,
Kada nepakviečia, –
Vėjas neturi lūpų,
Bučiuoja pasislėpęs…
Prilipo lapas po padu,
Drauge atėjo
Ir prisėdo, –
Suolelis – toks platus,
Abiems užteko vietos,
Te nepavydi vėjas,
Pasirinkau lietų
Ir prisėdau.
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą