„ Joniukas’’

Koks ilgas kelias,

Gimusiam kaimo berneliu,

Bet ir didžiulis noras

Į „Laimės žiburį’’atverti langą,

Bekopiant – taip klaidu:

Kliudai strėle katytę,

Praganai žąsiuką,

Pavirsti akmenėliu vidur takelio,–

Suprasti piemenėlio nerimą

Srauni Šventoji tiktai gali…

Kiekvienas akmenėlis –

Tai sunki liga,

Priespauda – dar nuo senelių,

Pakarto vyro šmėkla

Juozapotos akyse,

Žaižaruojanti duobė prie slenksčio,

Jeigu nepaklusti

Tokių pat vargo iškankintų

Brolių valiai…

Svajonė – aukštas kalnas,

Į kurį vis kopia kartų kartos,

Bet iki šios dienos

Kelionė – nebaigta,

Tarsi akmuo ant kaklo,

Sunkus svertas…

Nepasiklystame tik savame miške,

Įmena ir mįslę

Joniukas ar Gritutė,

Varge išgyventą.