Skubėkime klausytis,
Kaip šlama rudens lapai,
Pusė jau nukrito, –
Klevas – beveik jau nuogas,
Vėjas jį nuvilko –
Vienas kitas groja…
Drebulės lapas barška,
Berželis – tik šiūruoja,
Kaštonas kiek pabalęs,
Atverstu kapitonu,
Karpytas, apdraskytas
Ir nuolatos dejuoja…
Po vieną lapą švilpina
Žilvitis nemaloniai,
Visas spalvas sutirština
Šermukšnis –
Toks raudonas…
Vėjas pušyne ūžauja,
Užmigti joms neduoda,
Prie eglių prisiglaudusios
Per žiemą žaliam plote
Kankorėžiais tilindžiuoja, –
Visų neišklausysiu,
Mišrių miškų mažėja...
Kas juos pasėja,
Dangaus tėvas žino,
Kaip skamba ir pats vėjas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą