Jausmų upeliai susilieja,
Vėl išsiskirsto į lašus,
Pakyla baltais debesėliais,
Nusėda ant kalnų,
Nusileidžia upėmis…
Vienas debesėlis kitą vejasi,
O vėjas išsunkia,
Išgręžia paskutinius lašus, –
Nebūna lašo vieno, –
Ne vienas ritasi ir per tavo,
Ir per motinos skruostus…
Vaikutis rankas kelia,
Nušluostytų pasiekęs, –
Jo noras – vienas,
Kad nepavirstų debesėlis
Juoda naktimi,
Pajustų džiaugsmą akimis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą