Gitara ar kitas instrumentas,
Be žmogaus rankų – niekas,
Kada jis guli
Ar ant sienos pakabintas,
Tyli, lyg prisiekęs,
Nors ten – daug paslapčių, –
Kaip verkė sielos,
Daužėsi ir širdys
Vos stygas prilietus…
Nakties atodūsiai,
Dienos pagiriotos,
Miglos šešėliai kloja
Visą laiko plotą…
Atsibundi praėjęs kelią,
Naktį nusipurtęs,
Atsitiesi prieš saulę
Ir paimi instrumentą...
Kaip skamba stygos,
Suderintos vien laiko.
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą