Medžius pavasarį pažįstame,
Kai skleidžia pumpurus ir žydi, –
Lapai – skirtingi,
Nors visų žali,
Beržo šakelę laužiame
Ir byra ašara gaili…
Medžiai žiemą – pliki, žili,
Šakos lengvos,
Vis lanksto jas šiaurys,
Tada ir atpažįstami,
Kai nugelia širdy…
Medžiuose pamatau save, –
Raštų raštai jų kamienuose –
Gyvenimo prasmė,
Gyvybė – po žieve…
Medžiai rudenį
Primena mane, –
Lapai rausvi, grūdai prinokę,
Krenta į žemę,
Kabinasi ir į gyvenimą,
Kaip jie...
Jaunas daigelis – tu esi,
Dar nežinia,
Koks būsi rudenį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą