Rasotame lange laiškus rašau,
Ateis žiema – sušals ir lauksiu,
Kada nupieštas vaizdas išsiskleis,
Į žodžių pynę lašelius suversiu…
Parašiusi klausausi, kaip skaitai,
Koks tyras apima mus jausmas, –
Žodis lieka amžinai,
Kaip raštai iš motulės skrynios
Plonais šilkiniais siūlais
Žiemos vakarais nuaustas…
Pakabinau prie lovos
Vaizdinių paveikslą –
Dvi gulbės baltos plaukia,
Kaip dvi lelijos baltos,
Taip susiglaudžia mūsų
Baltos galvos nakčiai
Ant vienos pagalvės.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą