Į mano kiemą rudenį
Pavasaris atėjo,
Susijungė du pusrutuliai,
Du žemės pakraščiai,
Už lango čiulba raibieji varnėnai,
O pas tave – žydėjimas,
Dar čiauška ir vaikai…
Mano kiemas tau – vaikystė,
Gimtinės upė – Anykšta,
Į Šventąją upeliais trykšta
Pavasario srovė šilta.
Kviečiu vis pas save – apibėgti kiemą,
Prisėsti ant suolelio
Drauge su manimi,
Klevai išmintingieji
Kelionių Odisėjo
Legendą mums primins.
Kelionių paukščiai – jūs mano brangieji,
Pakvieskite balsu sirenų, –
Niekas skristi su jumis
Neatsisakys.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą