Baltos ramunės, dobilai

 

Po ievas ir dirvonus

Žydi patalais

Baltieji ir raudoni

Broliai – dobiliukai,

Tarp jų – baltos ramunės,

Šmėžuoja ir drauge

Jų sesės seserėlės,

Geltonais garbiniais...

Žemė – troba,

Čia vietos turi

Čiobreliai, mėtos, jovarai…

Vieni pasenę – jau į žemę

Liūdnai žiūri,

Kiti tik mezga,

Puošiasi žiedais, –

Tokie panašūs vieni į kitus,

Kaip du broliukai,

Sesės – dvynės,

Nors skirtingi visų tėvai.

Mes – artimesni,

Labiau – netgi už gimines –

Sūnus, mama,

O metai skirti skiria, –

Buvau jauna, kai tu gimei,

Dabar mes esame ramunės,

Lauko dobilai,

Tarsi ir susilyginę,

Abiems nubalo smilkiniai.