Kiekvienas – už save,
Už savo šeimą,
Savo namą, vandenį,
Kurį pasėmęs geria,
Pagirdo einančius
Pro šulinį,
Mūsų sena gatve;
Sūnus pasako:
„Dirbu, dirbk ir tu,
Brangioji mama“...
Tada ir sužinau,
Kad mes – šeima.
Įmetu plutą,
Likusią ant stalo,
Rytoj bus jau gira,
Pasaldinu ją medumi,
Darbščiųjų bičių,
Užgersime gyvenimo
klaidas....
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą